Pirmosios istorinės žinios apie perukus randamos net 2600 m. pr. Kr., tačiau archeologai teigia, kad perukai atsirado daug anksčiau.

Perukai nėra civilizacijos išradimas. Dar Senovėje pirmykščiai vyrai norėjo būti išvaizda panašūs į stiprius žvėris, kad būtų lengviau prie jų prieiti ir sumedžioti. Dėl to jie puošė savo galvas žolės ir lapų vainikais. Moterys ir vaikai taip pat rinkdavo gyvūnų vilną, paukščių plunksnas, juos išplaudavo, išdžiovindavo ir tada tvirtindavo prie medinių pagaliukų. Pirmieji perukai buvo gremėzdiški, juos tvirtindavo tiesiai prie galvos su smala ir net gyvūnų išmatomis. Tokio peruko buvo neįmanoma nusiimti, jį sunešiojus, jis būdavo tiesiog nupjaunamas su savais plaukais.

Kaip minėta anksčiau, seniausi patvirtinti faktai, bylojantys apie perukų naudojimą randami Senovės Egipte 2600 m.pr. Kr.

Senovės egiptiečiai perukus nešiojo dėl šių priežasčių:

• Dėl karšto klimato ir nesant tinkamų plaukų priežiūros priemonių moterys ir vyrai buvo priversti skustis plikai. Ši politika buvo taikoma visiems gyventojams ir ji leido išvengti daugybės higienos problemų.
• Nuskutus savus plaukus, reikėjo saugoti galvą nuo kaitrios saulės, taip pat kad gražiau atrodytų, žmonės pradėjo naudoti „uždedamus“ plaukus. Jie nepriglusdavo prie pat galvos ir būdavo paliktas oro tarpas, saugodavęs galvą nuo perkaitimo.
• Perukai buvo naudojami socialinio statuso demonstravimui.

Perukus nešiojo visi – ir vyrai, ir moterys, ir turtingieji, ir vargšai. Savais plaukais puikavosi tik svetimtaučiai. Moterų perukai buvo ilgesni, o vyrų – trumpesni. Egiptietiški vyriški perukai buvo vešlesni ir elegantiškesni nei moterų. Peruko pritvirtinimui buvo naudojamas bičių vaškas.

Faraonai ir jų artimieji bei aukšti pareigūnai nešiojo perukus iš natūralių plaukų, kurie dėl didesnio vešlumo būdavo supinami su rausvai rudais finikinės (datulių) palmės plaušais. Perukai buvo trijų dalių – ant krūtinės ir nugaros. Egiptietiškų perukų šukuosenos buvo geometrinių formų – trapecijos, apskritimo. Taip pat buvo naudojami lašo formos perukai - banguoti plaukai perpinti metalo juostomis. Didikai nešiojo keletą perukų vienu metu, tarp jų sudarydami oro tarpą. Faraonui dirbdavo specialūs pareigūnai, kurie buvo atsakingi už perukų gaminimą.

Paprasti žmonės darėsi perukus iš įvairių po ranka pakliuvusių medžiagų - kanapių, avies vilnos, ašutų, pakulų, arklių, jakų ir buivolų plaukų ir paukščių plunksnų. Kariai, tarnai nešiojo tamsius perukus iš virvelių, forma primenančius paukščių lizdą.

Laikui bėgant perukai tapo valdžios ir galios simboliu. Jie vaidino svarbų vaidmenį iškilmėse ir oficialiose ceremonijose. Taip pat keitėsi jų išorinė išvaizda – sudėtingėjo jų konstrukcija, didėjo plaukų apimtis.

Daugiau įdomių perukų istorijos faktų

Perukai - valdžios simbolis: antikos laikai

Karališkieji perukai: nuo viduramžių iki monarchijos

XX a. perukai: būk ryški ir natūrali

Šiuolaikiniai perukai: kas madinga šiandien?